Dvi dienos netoli Molėtų

Dievinu tokį pabėgimą – smagiausia kelių draugų kompanija, jauki sodyba su pirtimi, „ekspromtinės“ pramogos ir vakarinė dalis.

Šįkart išvykai pasirenkame Molėtų kryptį. Neprivažiavus jų, 40 km nuo Vilniaus įsikūrusi „Ranča“ – vieta, kurioje apsistojame. Viena pagrindinių pramogų turėjo būti ekskursija į Molėtų observatoriją, tačiau visą dieną buvęs giedras dangus vakare apniunka ir ekskursija atšaukiama. Nepaisant to, laisvalaikio programa susidėlioja savaime.

Na apie viską nuo pradžių. Pirmiausia, ritualinis kelionės startas vakar degalinėje su puodeliu kavos ir smagiu penkiaminučiu pašnekesiu bei juoku su bendrakeleive. Nuvykstame į sodybą ir kurį laiką negalime uždaryti „stalčiaus“ – namelio dvi sienos stiklinės, todėl viduje šilta ir šviesu kaip vasarą, draugai vaikšto trumpomis rankovėmis. Draugės jogos kilimėlis užveda visus pademonstruoti savo jogos ir mankštos pratimų įgūdžius. Net nepajaučiame, kaip gerą valandą tampomės ir lankstomės (kažkodėl šiandien skauda visą kūną :)). Tuomet išlendame apeiti teritoriją. Gretimos sodybos kieme užtinkame sezonui ruošiamą senutėlį motociklą „Iž“ ir imame kamantinėti jo savininką.

Jau namų link žirgliojant betirpstančiais keliukais bičiulis pasiūlo pavėžinti „pašikniuku“ – tempiamu džipu. Truputis adrenalino – gerai, nedidelis „bumt“ – oj – skauda, na dar smagiau…

Išalkę kimbame į pačių paruoštą maistą. Tik dabar supratau, kad ant stalo nebuvo čipsų, salietra ir konservantų prikimštos dešros! Laikausi nuostatos, kad kūnas – ne šiukšliadėžė.

Išsiaiškiname, kad draugas slapta nufilmavo visą jogos ir mankštos pamoką. Prasideda mažiausiai pusvalandžio trukmės isteriškas ir ašaringas juokas. Pagreitintame vaizdo įraše mes įnirtingai mosikuojame šešiomis rankomis, sukaliojame juosmenį ir greitakalbe aiškiname pratimus. Tada sulėtinus, lėtai sukame galvas, mūsų plaukų sruogos skrenda kaip puikiame vaidybiniame filme…

Imu į rankas greitomis iš namų paimtą knygą, o netrukus mano tylus knygos skaitymas tampa garsiu. Knyga – „Meilės istorija“. 70 puslapių apie tai, kaip nuo Ievos ir Adomo keitėsi vyro ir moters santykiai, įnirtingai išdiskutuojami. Pasisėmiau žinių + palavinau apsnūdusius raiškaus skaitymo įgūdžius.

Ateina metas pirčiai. Kas arbatos, kas alaus, kam aktualiau pirtinimosi taisyklės, kam mažiau – bet visiems smagu. Su drauge pirmą karta nusprendžiame atlikti išsitepimo medumi procedūrą. Laižomės lūpas, varvame ir juokiamės. Malonu. Vis tik ne mums grožio deivių lepumas, todėl išlendam iš pirties ir surengiam „golden fitness“ fotosesiją. Įsijautimas, pozos, juokas – kaip priklauso. Tik vis pamiršusi (meduota) prisiliečiu prie baldų ir kitų daiktų.

Vakaras užbaigiamas Sangrija ir lūžimu fotelyje. Ramus ilgas miegas, rytinė mankšta, kava su sumuštiniais krėsle saulei šviečiant – nuostabu! Kelias į Vilnių truputį pakrypsta ir grįžtame per Giedraičius, „Pušynėlio“ kavinę, Kernavės piliakalnius, Sudervės bažnyčią.

Dvi dienos, nedidelis biudžetas ir įspūdis, lyg būtume grįžę iš kurorto.