Jei jau atviros durys, reikia įžengti. Ypač kai atostogos, yra laiko ir užrauktos kišenės. Dviese su drauge išbandėme nemokamą Šri Šri užsiėmimą.
Joga man – gana periodinis užsiėmimas. Nors prioritetą teikiu aktyviam sportui, tačiau, ilgiau nepabuvusi pozityvia aura alsuojančioje jogos salėje, labai jos pasiilgstu.
Sužinojome, kad būtina šios Šri Šri jogos sąlyga – šypsena. Todėl šypsodamosis kiek keistomis šypsenomis lankstėmės, tampėmės, atlikome pratimus (paprastai jie vadinami asanomis, bet šie užsiėmimai labiau pritaikyti „vakariečiams“). Šaulio asana, katės, lankas… šypsojomės, kvėpavome, užsimerkėme. Dvi valandos galingo susitelkimo į save. Tai veikia – mintys nurimsta, šypsena darosi natūralesnė, rūpesčiai… kokie rūpesčiai?
Po puikių visą kūną pratampiusių ir protą nuraminusių pratimų susirinkusiems tiesiai į rankas atnešė arbatos su paties mokytojo gamintu rytietišku skanumynu. Tobula.
Kas man labai patinka einant į jogą – tokie patys atsipalaidavimo ir gerumo būsenoje liūliuojantys žmonės, su kuriais smagu kalbėtis, šypsotis ar tylėti, palinkėti gero vakaro. Ir vis mąstau, kodėl kasdienybėj visi tokie skūpūs šypsenų, kodėl pikti ir pagiežingi, lipantys per kitų galvas. Pikčiūrnos, nueikite bent kartą į jogos užsiėmimą – gal pažadins giliai snaudžiantį paprastos šypsenos daigą 
OMMMMM