Niekaip nenutyla šis klausimas mano galvoje.

Šiandien didžiojoje XXX sutikau bičiulį, kurį aplankė nušvitimas dėl sveikesnės mitybos. Jis tarsi guosdamasis pareiškė, kad imasi gyventi sveikiau (jo krepšelyje voliojosi tik bananai ir kiviai, o bene daugiausia vietos užėmė maišeliai). Taip pat jis pasakė, kad „nuo šiol valgys mėsą TIK du kartus per savaitę“. „Na“, – pamaniau. – „Pagaliau sutikau bendramintį!“

Jau seniai tikiu prielaida, kad a) mėsos žmogui reikia, nes joje esamų mikroelementų derinių neatstos kiti, pavyzdžiui, vegetariški produktai, tačiau b) kasdien mėsos valgyti nereikia, nes, tikėtina, kad gausiu daugiau nuodų, nei naudos. Todėl mėsą valgau, bet ne daugiau kaip kelis kartus per savaitę. Ir nesinori daugiau – juk tie daug įvairių valgomų dalykų yra, tik spėk rinktis.

Tačiau iš kur ta vyrų kietakaktiška nuostata dėl mėsos? Kodėl 95 proc. (skaičius apytikslis) mano sutiktų vyrų įsitikinę, kad jiems mėsą valgyti būtina kasdien? Kad visi kiti produktai (košės, salotos, pieno produktai ir t.t.) – ne maistas? Jie VYRAI, todėl PRIVALO valgyti mėsą?

Kodėl vyrai jogai, kurie praktikuoja vegetarišką virtuvę – stiprūs, gražūs ir dar gyvi? Pasirodo, yra tokių musculinum, kurie paneigia mėsos būtinumo vyrams teoriją.

Eh, vyrai… Kad ir kaip purkštaučiau, vis tiek, norėdama mieląjį pamaloninti patiekalu, keliausiu pirkti sintetinės mėsos. Juk jau ne kartą buvau nesuprasta dėl vegetariškų patiekalų, meiliai pavadintų „garnyrais“…

P.S. ne į temą – mano pirkinių krepšelyje šiandien: ekologiški žirnių miltai, grikių miltų makaronai, rūgpienis, grietinė, pom.padažas be konservantų, akiniai nuo saulės naujam sezonui, moto tepalai ir darbinės pirštinės