Viena mėgstamiausių paros dalių (kita – naktis). Ypač kai nereikia niekur skubėti, o rytas ankstyvas… na ne toks kaip šis. Tuomet atrodo, kad visas pasaulio laikas priklauso man. Užsimiegojusi sliūkinu į virtuvę, kaičiu kavą ir, kai kvapas pasklinda po visą butą, storu riešutų sviesto sluoksniu užsitepu juodos duonos riekę. Tai mano silpnybė. Tai atsakymas į klausimą „Kas šį rytą Jums nutiko gero?“
Visuomet tyčia r. sviesto užsitepu daugiau nei reikia – ir lėėėėtai lėėėtai dalį jos nulaižau kaip katinas netyčią paliktą paštetą ant stalo.
Na ryto ritualas baigtas ir, kadangi laikrodis priekaištingai rodo valandas, artėjančias link vidudienio, lendu į kitą interneto langą ieškoti rytietiškos chalvos recepto. Žirnių miltai bando mano meistriškumą.
