Vaistai pagirioms ir ne tik

Ne, man ne pagirios dabar. Tik pagalvojau išdėstyti savo požiūrį į vaistus.

Pastebėjote, daugelis, nuoširdžiai norėdami padėti, tuoj imasi siūlyti – „gal tabletę?“ „Mielieji, ne… – sakau paprastai. – Vandens ir leiskit iškišt liežuvį pro langą“.

Man keista, kodėl taip dažnai savo uždirbamais pinigais remiame farmacijos pramonę, o organizmui padovanojame chemijos dozę? Juk galvos svaigimas, pykinimas ir kiti simptomai – tai ženklas, kad organizme kažko trūksta. Pavyzdžiui, vandens, gliukozės ar kitų elementų. Kodėl į skrandį įsimetame tabletę, užuot išgėrę kelias stiklines vandens ir išlindę į lauką pakvėpuoti oru (deguonis juk padeda geriau įsisavinti reikalingas medžiagas)? Ima pyktis, kokie būname lepūs, tingūs ir neracionalūs… Susigundome 5 minučių sprendimu, o save pasmerkiame dehidratacijai ir kitiems de- procesams.

Kaip tyčia, per atostogas apsirgau. Ant stalo voliojasi šūsnis receptų: tepalams, antibiotikams, kitoms tabletėms. Netrukus lapeliūkščiai keliaus į šiukšliadėžę – „uyyyyyy“. O tuo tarpu, kol atliekami reikalingi tyrimai, įsigijau naują žaislą – termosą. Už 24 Lt. Dabar su juo visur – ar į kiną, ar pasivaikščioti, ar arbatos, ar karšto vyno (šio dar nebandžiau – negaliu, sirguliuoju). Geras užsiėmimas – ir skysčių gaunu, ir procesas smagus, ir priežastis paplepėti, nes patraukia aplinkinių dėmesį.

O būtų visai įdomu kurioje apžvalgos aikštelėje susitikti daugiau žmogelių su termosais 😀 Kaip kad susitinkama parūkyti…