Atėjo pavasaris ir pas mane – vakar pirmą kartą išsitraukiau savo dvi-ratį draugą ir apžvelgiau miestą iš po šalmo… Ir ką gi pamačiau!
Gatvėm zuja įvairiausio plauko motociklai, dviračiai, pėstieji – kurie radę saulėtą plotą įsigudrina prisėsti ir melancholiškai stebėti bėgančią upę. Dviratininkai demonstruoja laibas kojas ir žavius triko. Motociklistai besisveikindami kelia ranką vieni kitiems ir jautiesi lyg į miestą sugrįžo galybė draugų. Gyvenimas užvirė.
Gatves ir parkus saulė nudažė švelniomis spalvomis, prasimerkė dangus, o šylantis oras pasiuntė vėjo bučinius į skruostus. Gandrai praskrisdami vėl rodo savo švelnias papilves, o arkose besiniūrkantys katinai žaismingai liuokteli išgirdę motorų triukšmadarystę. Ech, siela atgimsta!
—
Tarp kitko, savaitgalį pasišaudžiau įdomių išsireiškimų:
Taupyklė – tai mergina plačiu juosmeniu ir (ne)žavingai nusmukusiomis kelnėmis taip, kad iš po jų viršaus kyšo „tarpeklis“.
Vištytė grill – mergina, „lengvai“ apskrudusi dirbtinėje saulėje.
Faknešiai – paprastai jaunimas, kuris ypač demonstratyviai puikuojasi darpusavyje įvairiomis gestikuliacijomis.
na ir kaip moto traukia po žiemos?:)))
Traukia traukia.. tik dar reikia atsargiai – nemažai smėlio ant kelio ir aklų vštyčių už vairo 😀