Vaikai jau gali gyventi!

Na žinokite, noriu užsirašyti į darželį – ne ne vaikus (kurių dar neturiu), bet pati! Suvokti, kad mokausi, imu pažinti pasaulį, kad mane veda mano pačios smalsumas, suaugusieji yra mano pagalbininkai – mane įkvepiantys ir padedantys atrasti. Tokia mintis kilo apsilankius paskaitoje apie alternatyvaus švietimo įstaigas.
Supratau vieną – kad inovatyvūs pedagogai leidžia vaikams gyventi, išgyventi vaikystę, džiaugtis savimi ir aplinka. Tai taip toli nuo diktatūrinio ugdymo modelio, užsilikusio dar dažname valstybiniame darželyje ar mokykloje.

Vienok darželio nelankiau vaikystėje, užtat neturiu košių/sriubų fobijų. Tačiau besimokydama mokykloje svajojau, kada išeisiu ir pradėsiu gyventi. Universitete studijuodama taip pat laukiau momento, kada gi prasidės tas tikrasis gyvenimas. Žodžiu, tas laikas – nuo pirmosios klasės iki magistro baigimo psichologiškai asocijavosi su kalėjimu. Nepaisant to, kad veržiausi mokytis ir mokiausi puikiai. Gyvenimą pajutau vos prieš porą metų – kai atradau laisvą laiką po darbio, nuraunančias stogą ir išlaisvinančias sielą pramogas. Visgi tas kalėjimo dvelkimas vėl išsliūkina – darbo rėžimas, įtampa, dienos šviesos stygius…

Žodžiu, linkiu visiems vaikams patirti tikrą vaikystę – su šauniais vadovais, ne diktatoriais, unifikuojančiais visus aplink. Matydami tokius linksmus ir laisvus vaikus atgims ir jų tėvai – galės mokytis iš mažųjų.

Viliuosi, kad naujasis švietimo suvokimas sklis sparčiau, kad tai nebus galymybė tik išrinktiesiems.

Judėti

Comments are closed.