Šiais baisiai moderniais laikais vis tiek gyvename labai įvairiai – būkite realistais, gerbiamieji. Kai kurie yra žemdirbiai – kurie turi savo nuosavus namukus, sklypus, budinčius lojančius sargus, kapstosi gėlėse ar pomidoruose.
Štai kai kurie yra nepailstantys medžiotojai. Apsirengę savo šiltais kailiais, prašmatniais odos dirbiniais ar žvilgsniais, jie taikosi grobio – kreditine kortele šaudo naujo dizaino šmutkes, kiti šaudosi dėmesio, dar kiti kiti šaudo naujų draugių ir draugų.
O aš esu klajoklis. Mano kuprinės nuolat pakraunamos ir iškraunamos (ne, nesu stiuardesė). Bet turiu daug dantų šepetukų – ir vienur, ir kitur, ir trečiur, ir kuprinėj, kuri keliauja su manim. Mano kupranugariai ilsisi tai vienur, tai antrur, tai trečiur. Jie neturi namų. Kaip ir aš. Mes klajokliai. Vieno dėmens karavanas.
Jokiais būdais neužjauskite. Klajoklio gyvenimas romantiškas – štai galiu imti kupranugarį iš dviejų gyvulių kaimenės ir joti kur akys mato. Gi neturiu, ko prarasti – anei pomidorų, anei prašmatnių kailių. Tik prieraišumas mums pavojingas.
