Dar viena dar viena…
Kapsi pilkos dienos į balą.
Saulės nėr – dainų nėra,
O mėnesis gegužės jau nori išeiti…
Reik nelaukti, reik traukti
Dulkėtas dainas iš širdies,
Reik galąsti stygas,
Surišti mintis, išlaisvint rankas…
Anokia iš manęs eilių verpėja… Sėdžiu sau, geriu vyną ir liūdžiu, kad koja trūktelėjusi. Matote, negaliu bėgti, negaliu šokinėti, mušinėti kamuolio. Nieko baisaus, tikrai, ir net pikta, kad tokia smulkmena tapo pretekstu užsiimti savigrauža. Prižadu pasitaisyti, tik reikia truputį pagalbos iš šalies – duokite man aplinkybių 😀 Nors čiutčiut.
