Pamenu save anksčiau galvojant: „O, dieve, o tai ką, kaip man teks vaikui gaminti…? Kuo jie minta? Varškėtukai, tinginukai, blyneliai, kotletukai?“ Žodžiu, ta mintis mane labai gąsdino. Šitas maitinimo įsipareigojimas pasirodė vienas baisiausių. Kai jau atėjo metas pradėti, kažkaip numojau ranka ir pagalvojau darsyk: „Kiekviena būtybė, norinti išgyventi, gali valgyti turbūt bet ką“. Na tai ir pradėjau duoti nuo stalo tai, ką pati valgau…
Na o čia nusprendžiau pasidalinti keliais virtuvės reikalų atradimais, kurie mane džiugina maitinant vaiką ir save.
1. Žaliavalgiška užtepėlė su daigintomis saulėgrąžomis ačiū Jurgitai
Pasirodo, tos papigiai saulėgrąžos permatomuose pakeliuose dygsta! Jas reikia gerai nuplauti, užmerkti į vandenį stikliniam inde ir pastatyt ant palangės, o per parą ima ir pradeda dygt. Tada reikia būtinai gerai perplaut, sumest į indą blenderiavimui. Taip pat įdėt žalią, tiksliau oranžinę morką, kelias mirkytas slyvas, česnaką, alyvuogių aliejaus ir „brrrrrrrrrrrrrrr“ su blenderiu. Valgom vieną arba su duona.
2. Trinta burokėlių sriuba, šildanti sielą
Kubeliais susipjaustau kelis luptus burokus, bulves, svogūną, česnaką, įmetu virti (kad vos apsemtų daržoves), pridedu eko šmeko daržovių sultinio kubelį, petražolių, po ~20 min. viską sublenderiuoju. Labai skanu pabalinti grietine, jogurtu ar šlakiuku pieno. Tikras atradimas man…
3. Burokėlių salotos su sūriu ir riešutais Receptas iš vieno a la restoraniuko
Kubeliais supjaustomas virtas burokėlis, luptas obuolys, saliero stiebas, dedami lazdyno arba graikiniai riešutai, užberiamas varškės sūris su kmynais, o ant viršaus medaus, balzaminio acto ir citrinos sulčių padažas. Kerta ir pusantrų metų vaikė (išskyrus riešutus, kurių negalima duot mažiams).
4. Mmm desertai… Želė su pieno pinakota
Kas antrą savaitę atsiduria šaldytuve. Žiauriai paprasta. Išbrinkinu 6 a.š. želatinos kokiam 150 ml vandens, pašildau, kol ištirpsta. Lėtai į tai supilu Barborytės sulčių (man skaniausios slyvų nektaras). Tada dedu banano/ obuolio/ atšildytų šaldytų vyšnių arba nieko. O pinakota ant šito sustingusio darinio darau taip: tą patį kartoju su želatina, tada pilu 150 ml pieno (dar ant viryklės), tada dedu tiek pat jogurto be jokių priedų, kokio saldiklio (agavų ar cukranendrių sirupo), viską gerai blenderiu išplaku ir užpilu ant viršaus želė.
5. Obuolių pyragas a la štrudelis su ruginiais miltais
O čia yra topas, joks kitas desertas kol kas nenurungia maniškių maniškiams. 2 kiaušus suplakti su cukrum arba kokiu sveikesniu sirupu, įpilti 150 ml rafinuoto aliejaus ir paplakt, 200 ml pieno, paplaskt, 200 ml rupių ruginių miltų (galima atskiest juos įprastais kvietiniais, jei baisu). Įdarui supjaustyt kokius 4 obuolius kubeliais, bert nuplautų ir pabrinkintų razinų, būtinai migdolų drožlių, šiek tiek cukraus, cinamono pagal skonį. Tada pilt skardon pusę tešlos, sukrėst obuolius ir ant viršaus tešlos likutį. Jei neužtenka viršuj tešlos, puikiai iškepa ir taip 
45-60 min. pagal kiekvienos viryklės charakterį.
Dar mėgstam ir valgom košes pusryčiams (su neraf.saulėgrąžų aliejum, kokosų drožlėm, razinom, šald.trintom uogom), tarkuotas morkas su cukriuku (sentimentai vaikystei), smulkintą vištieną su luptais pomidorais, žiauriai „eina“ bulvės (ypač sveika su pakepintom ir sumaltom kanapių sėklom), „Riaženkos“ kokteiliai su bananais ir uogom, kepta žuvis (deja, pati nekepu, tai valgom pas močiutę), varškės apkepai ir tinginukai. Tik va pastarieji, kadangi irgi gaminau su ruginiais miltais, žiūriu, jau praranda populiarumą… Gal vaikė suprato, kad neskanu?… 😀
