Pagalvojau, kad retkarčiais uoslę pagauna toooks malonus kvapas, kad linkteli kojos per kelius… Ir svarbu ne tik pats kvapas, bet ir aplinkybės, kur ar kaip jis pajuntamas. Vieni mėgstamiausių man:
1. Česnakas, čirškinamas sviestuke keptuvėj.
2. Namuose kepamas pyragas su obuoliais. Tai viliokiškas šokis po visą butą.
3. Kavos kvapas. Tikiu, kad daug kam patinka. Bet mane žavi ypač šis momentas, kai nusiperku karštos kavos, atsinešu į mašiną, įstatau į laikiklį, tuomet ką nors paveikiu lauke (pvz. pamatuoju slėgį padangose) ir atidarau mašinos dureles…
4. Rožės kvapas. Rožė – vaiskaus kraujo raudonumo, atspindinčio nebrandumą, žavesį, flirtą, romantiką. Ją dovanoja žmogus, kuris vien žvilgsniu sugeba visu kūnu paleisti visokio plauko virupuliukus. Tuomet droviai sukišu nosį į rausvumą…
5. Vanilės aliejum patepti riešai iškart po vonios.
6. Medžio kvapas neseniai suręstoje pirtyje.
7. Miškas tik ką po lietaus, ypač kai važiuoju motociklu arba išbėgu pabėgiot. Atrodo, lyg tą kvapą ir uodi, ir girdi, ir matai.
8. Jo kaklas, kažkur po ausimi – prislopintas švelnus higienos priemonių ar parfumerijos dvelksmas ir maloni šiluma.
9. Vyšninis tabakas. Užuostas netyčia. Apsidairius, pamatai netolies stovintį mąslų vyriškį su pypke.
10. Odinės aprangos kvapas. Tai nuotykių kvapas.
Šokoladas… ypač – prieš pirmą kąsnį
Arbata… žalia žalia. O jei dar lyjant prie atviro lango..!
Rugiagėlės – na ir kas kad kvepia taip pat kaip žolės kuokštas – kai užmerkiu akis ir nosies galiuku jaučiu mažus žiedlapius, tvirčiau už bet kokį tikėjimą žinau, kad uodžiu tamsią mėlyną vasarą.