Kada pildosi gimtadienio norai?

Pūčiau žvakutes ir galvojau norą – lygiai taip kaip vaikystėj, lygiai taip kaip kasmet. Visad nuoširdžiai tikiu ir nuoširdžiai užsimerkiu ir lėtai mintyse kažkamtais susakau tai, ko noriu. Daugiau ar mažiau jie pildosi – kartais greitai, o kartais po kokių penkių metų. Neturiu kantrybės laukti, tad tenka sugalvotus norus paslėpti sąmonės stalčiukuose…

Galiu truputį pasidalinti įspūdžiais apie pačią savo šventę.

Gerai gimti vidurvasarį – visada gamta padovanoja man gražaus oro. Tiesa, jau nuo vaikystės turiu mažą rūpestį – dalis svečių iš sąrašo būna sugalvoję kitų planų ir negali dalyvauti. Bet smagi kompanija visuomet susirenka. Tai būna žmonės, kuriuos pamačius norisi šypsotis, norisi su jais maukti šampaną iš butelio, maudytis aprūkusiame ežere ir kvatotis iš smulkmenų.

O taip, maudėmės. Ačiū bičiuliui, kuris laikydamas už pirštų galų palydėjo į ežerą, įmerkė iki kaklo į vandenį ir liepė klausytis. Gyva naktis: vanduo siūbuoja, glostydamas kaklą, bičiulis šypsosi, ir šypsena bando atsispindėti vandeny, paukščiai šnekasi savo paukščių kalba, žvaigždės žybsi, namelio šviesos juostomis klojasi pro rūką. Magic.

Vidurnaktį buvau kilnojama, tiksliau mėtoma tuos n kartų, ir ramiau atsipūčiau jau stovėdama ant žemės. Taip gera klausytis linkėjimų, sveikinimų – nesvarbu, kokie geri ar blogi oratoriai bebūtų. Tuo momentu reikia bet kokių žodžių, nes vis tiek labiau regi žmonių šypsenas ir jauti bučinius į skuostus. Tada linkėjimų banga nurimsta ir stengiuosi surikiuoti pačius nuoširdžiausius sakinius, kad susirinkusieji suprastų, kokie brangūs man yra.

Va šitas jausmas pats smagiausias – jis atperka visa jaudulį ir erzulį, kuris būna iki gimtadienio. Siela nurimsta, norisi tiesiog būti ir švęsti.

Rytą tik pramerkusi akis ir dar visa apsnūdusi pirmu užmoju stryktelėjau iš palapinės ir basomis nulėkiau iki paliktų ant stalo dovanų. Susigriebiau ir parstrykčiojau atgal į palatkę. Va va ir tas momentas: lėėėtai atidarai vokus su atvirutėmis, išvelki dovanas, apžiūrinėji ir šypsaisi kvaila vaikiška šypsena. Visiškai infantiliška.

Dar nusnūdau valandžiukę, o tuomet susiruošiau keltis. Svečių „miestelis“ dar miegojo tokiu kietumu, kad galėjai į nosis ir ausis prikišti smilkų ir nieks net nekrusteltų. Pasigaminom mano mėgstamų šaltibarščių su lauže keptomis bulvėmis ir sotūs jais prabuvom iki pat vakaro. Iš tos nuostabios vietos prie ežero nesinorėjo išvažiuoti.

Tiek daug jau seniai nesimaudžiau. Maudymkė on, maudymkė off, on…, off 😀

Šis gimtadienis tikrai buvo išskirtinis – jis susidėjo iš gausybės malonių momentų. Kiekvieną atskirą fragmentą galėsiu prisiminti su šypsena.

– Su drauge V. sėdam į valtį, irkluojam po ežerą ir deginamės atsigulusios ant suolelių. Plepam 1000 temų, tylim ir šypsomės. Prisimenam laikus.
– Su D. vakarėjant tupim valty ir žvejojam. Vakarinė saulė viską aplink nudažo ryškiom spalvom. Plūdė matosi nuostabiai. Nieks nekimba. Juokiamės.
– E. parodė tą įstabų nakties ežero vaizdą.
– P. įstrigs į paveikslų kolekciją kaip ištvermingiausias svečias, žavus ir besišypsantis jaunuolis 😀
– O draugas J. ir draugė O. vis dainavo ir dainavo ir dainavo. Ką moka ir ko nemoka. Akomponuodami gitara ir mobiliuoju telefonu…
– Kitas draugas E., žingsniuojantis per pievą su raudonomis rožėmis ir šampano buteliu rankoje…

Visko neišvardinsiu, bet tų paveikslų – daug.
Žiūriu nuotraukas ir dedu į stalčiuką prisiminimą apie sugalvotą norą. Kas žino kas žino, kada jis išsipildys?..

Poryt – kelionė…

Mylėti

1 response to Kada pildosi gimtadienio norai?


  1. E.

    Smagus gimtadienis buvo 😉

    naktinio ežero vaizdai ir garsai įsimerkus iki kaklo (Y)