Ką veikti, kai nėra ką veikti?

Kai kuriems gali nuskambėti neįtikėtinai. Juk tiek visko veikti yra ką! Reiktų 2 x 24 valandų per parą!
Kitiems, gyvenantiems rėžimu darbas-namai-darbas arba mokykla-namai-mokykla, „nėra ką veikti“ dilema iškyla ir dažniau.

Aš turiu kitą bėdą – jei turiu laiko „nieko nesuplanuota“, kyla tiek visokiausių minčių, kad paprastai dėl nežinojimo, ką pasirinkti, taip ir lieku nieko doro nenuveikusi :). O paskui pasidaro truputį „o galėjau…“ ir prisimenu akimirkas, kai važiuodama ryte į darbą svajojau „o jei dabar galėčiau neiti į darbą… nueičiau į parką! Atsisėsčiau ant suoliuko ir stebėčiau žmones, vedžiojančius šunis, vaikus, vieni kitus. Šerčiau antis. Arba važiuočiau kur nors. Taip smagu vidury dienos važiuoti – į Kauną, Trakus, Kernavę. Arba eičiau į kokią mankštą dienos vidury, kur eina tik atostogaujantys arba nėšti“.

Niekaip nesuprantu, kodėl savaitgalį, kai yra dvi legalios dienos tokiai veiklai, šitos mintys staiga pasislepia? Taip NORISI visko, bet neaišku, ko tiksliai. Apie tai, kad žiauriai norėčiau nulėkt prie jūros, prisimenu tik sekmadienį, kai jau vėlu 😀 Apie pasivaikščiojimą parke prisimenu tik pirmadienį ryte, kai važiuoju į darbą.

Visgi momentų, kai tikrai nėra ką veikti, būna labai retai. Suaugęs žmogus – toks laisvas ir tiek turi pasirinkimo galimybių: eiti, bėgti, žiūrėti kiną, mokintis kulinarijos, žaisti pokerį, vėl žiūrėti kiną, eiti apsipirkti, šerti antis, svajoti, gerti vyną, darytis crazy šukuosenas, irstytis valtele, lindėti vyninėj.

O ką veikti vaikui, kai nėra ką veikti?? Kai būrelio mokytoja serga, draugai serga arba išvažiavę. Tiek nieko neveikimo valandų…

Pamenu save, kai grįžusi po mokyklos laukiau, kol eisim kažkur su drauge. Reikėjo prastumt 4 valandas. Prisimenu laikrodį, vos judančią rodyklę, save, sėdinčią tai ant sovos, tai ant žemės, tai prie lango… Iš neturėjimo, ką veikti, net ėmiau skaičiuoti: 1, 2, 3, 4, 5, 6… 😀

Judėti

1 response to Ką veikti, kai nėra ką veikti?


  1. chai… as ir daznai neturiu ka veikti