Į taktą

Kartais, gan retai, gyvenimas pasirodo kaip profesionalaus orkestro atliekama muzika. Dirigentas mosteli batuta, pasigirsta smuikas, jam atliepia violančelė, būgnai, čiakšt čiakšt – lėkštės, o aš sėdžiu ir linguoju į taktą!

Toks jausmas buvo apėmęs mane praėjusį savaitgalį. Tiek teigiamų emocijų. Keliavome į Kauną, į Baikerių naktis. Panardėm keliais gražiosiomis vietovėmis Vilnius-Trakai-Aukštadvaris-Birštonas-Kaunas, apžiūrėjom tviskančius motociklus, valgėm šašlykus (išsirinkom iš tobulo meniu neapsisprendžiantiems – „šašlykai – pilna porcija, šašlykai – pusė porcijos“ :D), stebeilijomės į rrrrrrrrrr Thundertale’us, Gabalį su Jeronimu Milium, kadangi temperatūra be saiko krito, stengėmės sušilt šokdami..

Jau kelintą kartą į šventę pavyksta suburti nepaprastai šaunią draugiją. Visi skirtingi ir visi panašūs – drauge važiuojame, drauge valgome, drauge šildom nosis saulėj.

Bet virš viso šito tauškėjimo norisi padaryti gilų reveransą sugebėjimui pasielgti labai taktiškai. Supratingų, atidžių, išgirstančių ir pagarbiai besielgiančių žmonių nedažnai sutiksi. Likau labai nustebusi, nepamačiusi įnoringojo ego… maloniai, žinoma.


Tiesa, vakar netikėta žinia išvartė visą mano orkestrą ir dabar sėdžiu pasimetusi… :( Trepsiu koja ir bandau susigrąžinti ritmą…

Judėti

Comments are closed.