Jausmai lyg alkoholis

Pasijutau tarsi abstinentė, dešimtmetį negėrusi alkoholio. O dabar taip noriu išgert ir bijau, kad paragavusi pulsiu į liūną. Och tos muilo operos, kur tik ir taškomasi jausmais. Gyvenime gi tu bijai išskyst, bijai pabėgt, bijai nusikalst dėl savo jausmų. Gyveni sau toks pilkas, nors jei kurtum apie save knygą prifantazuotum nuotykių nuo Romos iki Paryžiaus. Mestum, bėgtum, vytumeis, šoktum į šaltos jūros bangas, suktumeis pievoj su baltapūke suknia. O kas gi tu realybėj? Bandai įsitalpint į rėmus, ankštą nuosavą vienutę. Tu laisvas belaisvi, žmogau, bijantis savo sapnų, o kartais taip norintis juose pasilikt – nes ten buvo TOOOOKS jausmas. Dabar sėsčiau ant motociklo ir sprukčiau sau toli, už kalnų kur nors. Bet nespruksiu, negaliu.

Mylėti

Comments are closed.